Prieš pusantro mėnesio pradėta Palangos oro uosto aerodromo rekonstrukcija baigta. Jos metu įvykdyti visi planuoti darbai: atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takas, rekonstruotas orlaivių peronas, atnaujintos inžinerinės ir apšvietimo sistemos. Ketvirtadienį, po 45 dienas trukusios pertraukos, oro uostas atnaujins savo veiklą ir priims pirmuosius reguliarius skrydžius.
Pagal naujausius tarptautinius standartus atnaujintame Palangos oro uoste bus užtikrinta oro uosto operacijų sauga bei greitesnis orlaivių aptarnavimas, rekonstrukcija taip pat užtikrins saugų orlaivių judėjimą bei kuro sąnaudų taupymą. Dėl įdiegtų ekologinių sprendimų – po rekonstrukcijos oro uostas tapo draugiškesnis aplinkai.
Antradienį vykusiame oro uosto atidarymo renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, oro uoste rekonstrukcijos darbus vykdžiusios Latvijos statybų įmonės „A.C.B.“ vykdomasis direktorius Armands Svikis ir Lietuvos oro uostų vadovybė.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, aviacija yra bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi sritis, todėl buvo būtina užtikrinti investicijas į infrastruktūros atnaujinimą oro uostų greitesniam atsigavimui.
„Džiaugiuosi, kad šiam strategiškai svarbiam projektui pavyko užtikrinti finansavimą ir jį sėkmingai bei labai sparčiai įgyvendinti tuo metu, kai aviacijos sektorius dar tik ruošiasi atsigavimui. Patogus susisiekimas oro transportu Lietuvos ekonomikos plėtrai – išskirtinai svarbus. Būtina stiprinti oro uostų veiklą ir užtikrinti saugius, netrikdomus skrydžius. O toliau daug dėmesio skirsime Vilniaus oro uosto keleivių terminalų rekonstrukcijai“, – sako M. Skuodis.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio, infrastruktūros atnaujinimas leis užtikrinti sėkmingą skrydžių plėtrą pajūrio oro vartuose.
„Dėkojame kolegoms ir partneriams už profesionaliai suvaldytą projektą ir operatyvų darbą – Palangos oro uostas yra pasiruošęs pilnu pajėgumu atnaujinti veiklą. Džiaugiamės, kad atsigaunančios aviacijos kontekste Palangos oro uostas bus pasiruošęs plėtoti susisiekimą oru, nesijaudinant dėl infrastruktūros būklės. Neabejojame, kad rekonstrukcija atneš ilgalaikę naudą tiek pačiam Vakarų regionui, tiek tiesioginę grąžą į valstybės ekonomiką“, – sakė M. Gelžinis.
Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, modernus oro uostas regione reikšmingai prisidės prie skrydžių pasiūlos augimo.
„Rekonstruotas Palangos oro uostas, kuris yra labai svarbus visam Vakarų Lietuvos regionui, taps dar patrauklesnis bei saugesnis orlaivių judėjimui. Neabejoju, kad moderni, naujausius tarptautinius standartus atitinkanti oro uosto infrastruktūra taps vienas iš veiksnių, padėsiančių pritraukti naujų skrydžių į Palangą bei išplėsti skrydžių geografiją Vakarų Lietuvoje“, – teigė jis.
Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri atliko pagrindinius oro uosto rangos darbus, vykdomasis direktorius Armands Svikis renginio metu dėkojo už suteiktą pasitikėjimą rekonstruojant strategiškai svarbų valstybės objektą.
„Esame dėkingi Lietuvos oro uostams už suteiktą pasitikėjimą ir džiaugiamės įvykusiu sėkmingu bendradarbiavimu jau prie antro Lietuvos aviacijai strategiškai svarbaus objekto. Galime patvirtinti, kad visas projektas įgyvendintas preciziškai pagal planą darbų ir laiko prasme. Projekte dirbo daugiau nei trijų šimtų žmonių komanda, kuri veikė kaip laikrodis ir greta to, kad įgyvendino viską laiku ir kokybiškai, sugebėjo užtikrinti tvarų, gamtai bei žmonėms draugišką projektą. Dėkojame Palangos ir aplinkinių rajonų gyventojams už kantrybę ir supratingumą visos rekonstrukcijos metu ir linkime gerų skrydžių “, – renginio metu sakė A. Svikis.
Kas atlikta?
Vienas svarbiausių Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu atliktų darbų – beveik 2,3 kilometrų ilgio ir 45 metrų pločio kilimo-tūpimo tako atnaujinimas. Pakeisti viršutiniai asfalto ir giliau esantys išlyginamieji sluoksniai. Viso projekto metu pakeista daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos.
Signalinių žiburių sistema pertvarkyta taip, kad taptų efektyvesne ir draugiškesne aplinkai – senosios lempos pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus nutiestas maždaug 100 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta daugiau nei 600 naujų žiburių. Įdiegus šiuos sprendimus, elektros energijos suvartojimas vien tako apšvietimui po rekonstrukcijos turėtų sumažėti maždaug 20 proc.
CO2 emisijų mažinimo klausimas rekonstrukcijos metu spręstas pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse, po žeme. Pradėjus juos naudoti, Palangos oro uoste daugeliu atvejų nebereikės dyzelinių elektros energijos įrenginių.
Paskutinę savaitę iki Palangos oro uosto atidarymo atlikti įvairūs aviacijos saugos ir saugumo reikalavimų testavimai, kurie svarbūs orlaivių eismui jau atidarius oro uostą. Dieną prieš oro vartų atidarymą, atlikta vadinamoji „šukavimo“ procedūra – detaliai patikrintas visas oro uosto plotas.
Lietuvos oro uostai primena, kad likę rekonstrukcijos darbai bus vykdomi iki 2021 metų gruodžio 1 dienos – procesai vyks jau veikiančiame oro uoste ir įprastoms procedūroms nebus trukdoma.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka